Daug gyvenime būna kelių,
Bet visi jie į nebūtį veda.
Be troškimų, vilčių didelių
Ir jėgas, ir sveikatą praradę,
Susitikti nueisime ten
Ir paklausim savęs: ko skubėjom,
Ko skubėjome, bėgom bėgte,
Ko į nežinią vieniši ėjom?
Kam eikvojom jėgas bėgime,
Be atodairos jas išdalijom?
Juk vis tiek palengva šliauždama
Kirmėlė mus prie kapo pavijo.